Pasitaikė labai geras variantas įsigyti naują automobilį. Automobilis beveik naujas, labai nedaug nuvažiavęs kilometru, iš salono pirktas, viena šeimininkė, kuri tikrai nedaug važinėjo. Pardavėjas labai patikimas žmogus, pažystamas, ir tikrai gali parduoti uz pačią geriausią man kainą. Ir kaip ne pirkti? :) Taigi, pardaviau seną savo automobilį ir žinau kad naujam galiu skirti ne daugiau 20 000 Lt. Naujo automobilio pardavėjas įvardija savo kaina - 30 000 Lt. Lengvas šokas, negaliu tiek skirti pinigu. Prisiminiau Silvos metoda. Alfa busenoj pasikviečiu pardavėją į laboratoriją, padarau jam arbatos ir pradedu pokalbi apie tai, kad labai norečiau to automobilio, bet tikrai negaliu skirti tiek pinigu, nes tiek neturiu. Galiu skirti daugiausia 20 000 Lt arba dar geresnis variantas. Po kurio laiko, pardavėjas sutinka automobili parduoti uz 23 000 Lt. Na gerai, tebunie, rasiu papildomai pinigu, kad įsigyti norimą automobili, gal tai geriausias variantas. Pirkimo dieną, tvarkant visus dokumentus, pardavėjas sako- taigi, geriausia ką galiu pasiūlyti, tai automobilio kaina 19 500 Lt. Ar įsivaizduojate mano veido išraišką? :)