Mažojo sūnelio draugės mama pakvietė mus į mergaitės baleto pasirodymą muzikiniame teatre. Pradžia turėjo būti 15.00. Aš dieną sukausi po namus. Mažylis pribėgo ir paklausė, ar mes jau greitai važiuosim. Dirstelėjusi į laikrodį net pašokau, laiko buvo likę nei daug, nei mažai, vos 45 minutės, o kelio apie 20 min. Aš greitai sudėjau tris pirštus ir pasakiau, kad 14.45 mes būsim prie muzikinio. Puolėm rengtis ir išskubėjom. Mašinoje dar sudėjau tris pirštus ir pasakiau: "laisva vieta prie "Kotrynos" ("Kotryna" vaikų prekių pardutuvė priešais muzikinį tetrą), po kiek laiko, išvažiavus į gatvę pridūriau: "žali šviesoforai" ir vėl sudėjau tris pirštus. Lėkdama pamaniau, nu nieko sau apetitas, visko tiek iš karto. Ir ką jūs sau manot priešais didžiausias kamštis. Nu viskas, manau, šaukštai po pietų. Tik staiga skambina mergaitės mama ir sako: " jūs neskubėkt, mes palikom suknelę namuose, lekiam jos pasiimti, be mūsų vis vien neprasidės". Aš tada nurimau, atsipalaidavau ir sumaniau, kad išsuksiu iš eilės ir važiuosiu kitu keliu, kuris buvo kiek ilgėlesnis nei įprastas.  Važiuoju ir ką aš matau, kelyje vien žali šviesoforai. Privažiuoju "Kotryną", o ten vienintelė laisva vieta, pasistatau mašiną, užgesinu variklį ir dirstelnu į laikrodį - 14 valandų 45 minutės. Mintyse padėkojau už "stebuklą" ir nukeliavom ramiai draugės laukti J