Sėkmės istorija 14


Aš esu žmogutis, kuris nelabai moka nuslėpti savo jausmų J Taigi ėmusi atlikinėti įvairias Silvos metodikos technikas tikrai turėjau nemažai gerų rezultatų, seminarus pirmais metais kartojau praktiškai kas mėnesį ir vis kiekviename seminare fontanais trykšdavo mano džiaugsmas, aš vis norėjau pasakoti ir pasakoti savo sėkmingas istorijas, kokios jos beatrodytų menkutės. Staiga vieno seminaro metu man pasidarė gėda, kad aš vis neužsičiaupiu ;)

Taigi, pirmos dienos vakare aš nukeliavau laboratorijon, pasikviečiau dėstytojas Deimantę ir Rasą ir ėmiau atsiprašinėti, kad esu tokia nesusilaikanti, tiesiog netelpu savyje. Jos mane suprato, o aš dar įteikiau gėlių, tik padaviau jas Rasai, o Deimantę apkabinau. (Kodėl toks pasirinkimas buvo ir dabar nežinau J). 
Kitą dieną seminaras vyko kaip visada, o aš sėkmingai valdžiausi. Seminaro pabaigoje buvo įteikinėjami sertifikatai, juos dalino Deimantė, o Raselė gėles. Kai jau visus įteikė liko viena gėlytė ir staiga Rasa sako: "na, mes šią gėlytę norim įteikti Vaidai, kaip..." Toliau ne viską aiškiai girdėjau, nes buvau apstulbus. Dar ir dabar akyse stovi vaizdas, kaip nuoširdžiai šypsosi Deimantė ir artėja Rasa su gėlyte J