Dukra lankė muzikos mokyklą, grojo fleita ir pianinu. Mokėsi paskutinėje 8-oje klasėje. Artėjo baigiamieji egzaminai. Vieną dieną ji pasakė egzaminų nelaikysianti, mat jai to popierėlio nereikia, ką norėjusi ji gavusi. Sunerimau, kreipiausi į moktoją, o mokytoja ir sako:"nieko naujo, ji jau senokai į muzijkos pamokas neina, tai kaip ji egzaminus laikys". Parėjusi bandžiau aiškintis, ramiai nelabai pavyko. Jaučiau, kad keliu balsą, o vidus man sako: "ką darai, taip nieko nebus". 
Tuomet nuėjau laboratorijon. Paklausiau patarimo patarėjų ir tuomet tarsi suvokiau, jog aš ištikrųjų labiau noriu, kad ji baigtų muzikos mokyklą nei ji pati. Suvokiau, kad tai mano neiišsipildžiusi svajonė. Nes aš labai norėjau groti pianinu. Be to labai mylėjau fleitos muziką, tačiau tokiu instrumentu groti man atrodė prabanga. Į muzikos mokyklos paruošiamuosius egzaminus vaikščiojau tėvams nežinant, o prieš pat stojamuosius pranešiau tėvams, kad stoju. Tėvai buvo šoke. Mama tuoj pat pareiškė, kad pianino ji man nepirks, nebent akordeoną, kurio aš nemėgau, bet aš sutikau su viskuo. Kanklių muzikos mokytoja, matyt jautė mano nemeilę akordeonui ir pasiūlė man rinktis kankles. Mama, žinoma, prieštaravo. Tada, mokytojos pasitarę, pasiūlė, kad aš rinkčiausi kanklių specialybę, instrumentą duosianti mokykla, o akordionas būsiantis privalomas instrumentas. Toks variantas mamai tiko. Aš labai džiaugiausi, kad nors tokiu būdu prisiliesiu prie muzikos. Aišku kanklėmis man sekėsi groti puikiai, kiti dalykai muzikiniai irgi, o akordeoną aš kankinau, tačiau turėjau labai supratingus mokytojus, Jų dėka muzikos mokyklą baigiau puikiai. Norėjau toliau studijuoti, tačiau tėvai neleido, sakė, jog tai jokia specialybė. Tuo metu aš neišdrįsau paprieštarauti. Taigi mano muzikos kelias taip ir baigėsi. Vėliau savo svajonę aš perkėliau į dukrą, nes jos gabumai gerokai pranoko manuosius. 
Tai suvokus aš padėkojau patarėjams ir išėjau iš Laboratorijos. Ištaikius momentą aš pakviečiau dukrą pokalbiui. Papasakojau jai savo istoriją ir atsiprašiau, kad jai teko gyventi mano svajone. Dukra labai verkė ir paskui pasakė, jog egzaminus ji laikys vardan mano svajonės. Ji juos išlaikė puikiai, teoriją kaip galėjo geriausiai, o prieš baigiamąjį koncertą ji pasakė: "Mama, aš šiandien grosiu tau". Po koncerto jos muzikos mokytoja ir direktorius pasakė, jog tai buvo nuostabu J