Sėkmės istorija 12


Per Kalėdas važiavome į Kalėdinę Laplandiją, į kurią svajojau nuvažiuoti jau keletą metų. Kai prieš keliantis keltu vaikščiojom po Talino senamiestį labai panorau čia atvykti ne keliom valandom, bet keliom dienom. Nuotaika buvo nuostabi, šventinė. Pagauta tos pakilios nuotaikos užtvirtinau savo norą trimis pirštais. 
Sekančiais metais, prieš pat Kalėdas mus pakvietė važiuoti į seminarą, kuris vyko Taline. Pinigai kaip ir paskirstyti šventėms, dovanoms. Ką daryti, noras toks didelis, o ir seminaras ten keleto dienų. Su vyru padarėm vizualizaciją į pinigus ir dar išgėrėm stiklinę vandens. Sekančią dieną, tvirtai tikėdama parašiau pažįstamai į Taliną, kad ši atsiųstų keletą apgyvendinimo variantų. Vyrui dar sekančią dieną paskambino keletas klijentų ir pageidavo greitų paslaugų. Pinigėliai jau buvo kišenėje, bet tuo dovanos nesibaigė J. 
 Pažįstama iš Talino atsiuntė keletą apgyvendinimo variantų, vieni buvo toliau nuo centro, kiti arčiau ir vienas pačiame Talino senamiestyje. Vieno kambario butelio kaina senamiestyje mums pasirodė pakankamai normali, lyginant su kitais variantais. Aš parašiau laišką nurodytu adresu. Mano nuostabai atrašė lietuviškai. Na, manau sau, pažengę gi estai, net lietuviškai gali atrašyti. Susirašėm, kad prieš Taliną susiskambinsim ir mus pasitiks, o paskui palydės. Prieš Taliną, pasiskambinau ir rusiškai ėmiau kalbėti, o man ir sako: "jūs galite kalbėti lietuviškai". Čiau jau visai pasidarė įdomu. Kai susitikom aš paklausiau iš kur taip gerai kalba lietuviškai. Vaikinas man pasakė, kad jis gimęs ir užaugęs Kaune (beje mes irgi kauniečiai) J. Tuo staigmenos dar nesibaigė. Atvažiavus į vietą šeimininkas sako: "mes čia turim daugiau kambarių ir, pasitarę su žmona, nutarėm Kalėdinę dovaną jums padaryti. Duosim jums dvivietį kambarį, kuriame svetainė ir miegamasis, už tą pačią kainą." Net žadą užkando.

Kieme stovėjimas buvo nemokamas (kas Taline reta), o kambarys nuostabaus grožio ir patogumų J. Jau buvo vakaras, aš suskubau po kelionės rankų plauti, o kai išėjau neradau vyro. Šūktelėjau, o jis atsiliepė iš už užtrauktos užuolaidos, keista buvo, nes kojų nesimatė. Kai priėjau, jis sėdėjo ant didžiulės plačios palangės ir žvelgė pro langą, o ten... ten buvo tikra Kalėdinė pasaka. Tolumoje matėsi apšviestas soboras, vienoje pusėje nuostabi gotikinė bažnyčia, kitoje pilies sienų bokštai, nusagstyti spalvotomis lempelėmis. Viduryje aikštė, o joje išlietas ledas, grojo nuostabi muzika ir ant ledo sukosi vaikai ir suaugę. Nuo aikštės leidosi laipteliai ant kurių buvo pristatyta puoštų eglaičių. Pajutau tik, kad ašaros ritasi. Mes sėdėjom ant palangės apsikabinę ir dėkojom už nuostabią Kalėdinę dovaną. Tuomet aš prisiminiau, kaip prieš metus, apimta nuostabios Kalėdinės nuotaikos, panorau pabūti Taline nors keletą dienų ir pasigrožėti senamiesčiu, ir norą savo užtvirtinau trim pirštais. 
Beje, seminaras vyko vos 10-15 minučių kelio nuo tos vietos kur gyvenom. Taigi mes turėjom nuostabaus laiko pasigrožėti Talino senamiesčiu, aplankyti tokias jaukias kavinukes ir vakarais pasimėgauti nuostabia muzika bei šokiais ant ledo J J J